贵州从江：侗族同胞欢度“蛟龙节”（高清组图）

Kirgizijos Respublika kirg. Кыргыз Республикасы
V?liava Herbas
Himnas: ?Kirgizijos Respublikos valstybinis himnas“
Kirgizija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	kirgiz?, rus?
Sostin? ir did?iausias miestas	Bi?kekas
Valstyb?s vadovai  ? Prezidentas  ? Ministras pirmininkas	Sadyras ?aparovas Akylbek ?aparovas
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	199 951 km2 (85) 3,6 %
Gyventoj?  ? 2020  ? Tankis	6 729 363 (111) 27,4 ?m./km2 (176)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2022 9,02 mlrd. $ (151) 1 327 $ (166)
Valiuta	somas (KGS)
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+6 netaikomas
Nepriklausomyb? Paskelbta	nuo TSRS 1991 m. rugpjū?io 31 d.
Interneto kodas	.kg
Telefono kodas	+996

百度 同时，全新一代途锐还配备夜视系统、HUD数字抬头显示、高端丹拿音响系统等。

Kirgizstanas arba Kirgizija (kirg. Кыргызстан, rus. Киргизия arba Кыргызстан), oficialiai Kirgizijos Respublika (kirg. Кыргыз Республикасы, rus. Кыргызская Республика) – kalnuota, pri?jimo prie jūros neturinti valstyb? Vidurin?je Azijoje. ?iaur?je ribojasi su Kazachstanu, vakaruose – su Uzbekistanu, pietvakariuose ir pietuose – su Tad?ikistanu, pietry?iuose ir rytuose – su Kinija. ?alies sostin? ir did?iausias miestas – Bi?kekas.

Istorija

Kalnuota kra?to geografija ir atokumas nuo did?i?j? pasaulio civilizacij? nul?m? palyginus v?lyv? jo ?sitraukim? ? pasaulio istorij?. Pirmieji valstybiniai dariniai dabartin?je Kirgizijos teritorijoje atsirado II a. pr. m. e., kadangi pietiniai ?emdirbi? gyvenami rajonai sutapo su Ferganos sl?niu. Er? sandūroje susiformavus ?ilko keliui, svarbi jo atkarpa ?jo per dabartin? Kirgizij?, ?ia mai??si Kinijos, Indijos ir Persijos kultūros. Svarbiausias prekybinis miestas buvo O?as.

Nuo I a. Kirgizijos teritorija buvo veikiama ?iauriau gyvenusi? klajokli? migracij?. Hegemonij? joje ?gijo ?iongnu, eftalitai, tiurkai (pastarojo sostin? buvo Kirgizijos teritorijoje). VII a. ?lugus Vakar? Tiurk? kaganatui, ? teritorij? migravo karlukai, apie X a. susikūr? Karachanid? federacija. Tuo metu ? kra?t? at?jo islamas, o senieji vietos gyventojai (grei?iausiai indoeuropie?iai) buvo tiurkizuoti. XII a. Karachanidus pakeit? Karakitajai.

Vidurio Azija XIX a. pabaigoje

Tuo metu kirgiz? prot?viai (Jenisiejaus kirgizai), kurie grei?iausiai buvo mai?ytos mongol? ir kip?iak? kilm?s, iki X a. gyveno dabartiniame Tuvos regione ir vald? did?iul? Kirgiz? kaganat?. Konsoliduojantis Mongol? imperijai, kirgizai migravo ? pietus, ? dabartin?s Kirgizijos teritorij?. Kaip atskira etnin? grup? susiformavo apie XV a.

Kirgizijos teritorija nuo 1219 m. priklaus? Mongol? imperijai, tuo metu valdomai ?ingischano. Po ?io mirties i?liko mongol? ?takoje: j? vald? ?agatajaus ulusas, ?eibanidai, d?ungarai. XVIII a. buvo u?kariauta Kinijos ?ing? dinastijos. XIX a. prad?ioje pietin? Kirgizij? kontroliavo Kokando chanatas.

Antroje XIX a. pus?je teritorij? pama?u u?kariavo Rusijos imperija. Rusijos dominavimas Kirgizijoje truko nuo 1876 m. iki Taryb? S?jungos ?lugimo 1991 m.

1991 m. rugpjū?io 31 d. Kirgizija paskelb? nepriklausomyb?. Pirmuoju prezidentu buvo i?rinktas Askar Akayev, kuris nuo 1990 m. buvo Kirgizijos TSR prezidentas. Per neramumus, kuri? padarinys buvo ?Tulpi? revoliucija“, per 2005 m. vasario m?nesio parlamento rinkimus jis buvo nuverstas. Naujuoju prezidentu tapo buv?s ministras pirmininkas Kurmambekas Bakijevas.

Politin? sistema

Almazbekas Atambajevas Kirgizstano prezidentas (2011-2017)

Sooronbajus ?ejenbekovas Kirgizstano prezidentas (2017-)

Kirgizija yra parlamentin? respublika. Valdymas demokratinis. Prezidentas gali paleisti parlament?, taip pat paskirti ministr? pirminink?, ministrus, teis?jus bei sri?i? vadovus. Vykdomoji vald?ia susideda i? ministr? kabineto, ministerij? ir valstyb?s komitet?, sri?i? ir apylinki? administracijos. ?alis nuo 1991 met? priklauso Nepriklausom? Valstybi? Sandraugai.

2010 m. baland?io m?n. kilo neramumai. Protestuotojai ?turmavo ?alies prezidentūr? bei u??m? valstybin?s televizijos bei radijo būstin?. Per riau?es Bi?keke 47 ?mon?s ?uvo, apie 200 buvo su?eista. Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas baland?io 7 d. i?skrido i? "Manaso" oro uosto Bi?keke. Vykdomojo komiteto vadov? - Roza Otunbajeva. 2010 m. liepos 3 d. Roza Otunbajeva buvo prisaikdinta ?alies prezidente. Ji tapo pirm?ja moterimi ?iame poste nepriklausomos valstyb?s istorijoje.

Administracinis suskirstymas

Kirgizija yra suskirstyta ? 7 sritis ir n? vienai sri?iai nepriklausant? Bi?keko miest?. Sritys dar padalintos ? 40 rajon?. Rajonai savo ruo?tu skirstomi ? 473 apylinkes ir 22 miestus. Bi?kekas yra padalintas ? 4 rajonus.

Kirgizstano sritys

Kirgizijos sritys:

• Bi?kekas (1)
• Batkeno sritis (2)
• ?u sritis (3)
• D?alal-Abado sritis (4)
• Naryno sritis (5)
• O?o sritis (6)
• Talaso sritis (7)
• Isyk Kulio sritis (8)

Geografija

Nuotrauka i? palydovo

Kirgizstanas yra Tian ?anio kalnuose, daugiau kaip pus? teritorijos yra 2500 m vir? jūros lygio ar auk??iau. Auk??iausias ?alies ta?kas – Pergal?s vir?ukaln? (kirg. Же?иш чокусу) 7 439 m vir? jūros lygio. ?emiausias ?alies ta?kas yra 132 m vir? jūros lygio esanti Karadarja up?. Gyventojai susitelk? ?iui sl?nyje ?iaur?je ir Ferganos sl?nyje pietuose, taip pat ?iek tiek ma?iau gyvena kaln? sl?niuose, pvz., aplink didel? Isyk Kulio e?er?. ?alies pietus sudaro Alajaus kaln? grandin?. Svarbiausios up?s – Narynas, ?u ir Talasas.

Iki 1 500 m vyrauja step?s, kurios daug kur yra dirbtinai dr?kinamos. Nuo 1500 m vyrauja pievos ir ganyklos, besidriekian?ios iki snieging? viet?. Mi?kai paplit? 1 500-4 000 m auk?tyje vir? jūros lygio. ?alyje auga apie 120 med?i? ir krūm? rū?i?. Tik 4 % Kirgizijos teritorijos yra mi?kinga, Kirgizija yra viena i? re?iausiai mi?king? Azijos ?ali?.

Kirgizija neturi pri?jimo prie jūros. ?iaur?je ?alis ribojasi su Kazachstanu (1 051 km), vakaruose su Uzbekistanu (1 099 km), pietvakariuose su Tad?ikistanu (870 km) ir pietry?iuose su Kinija (858 km).

Augalai ir gyvūnai

Tian ?anio kalnynas

Nors Kirgizijos mi?kingumas nedidelis, joje yra did?iausi rie?utmed?io mi?kai pasaulyje. Mi?kuose gyvena elniai, lokiai, kiaun?s, ?ernai, vilkai ir lū?ys. Auk?tumose sutinkami labai reti irbiai ir kalniniai avinai. Pastaruoju metu irbi? populiacija suma??jo d?l masinio brakonieriavimo. Ret? rū?i? gyvūn? med?iokl? ir prekyba apribota. ?vilpikai yra pla?iai paplit? auk?tose pievose, taip pat did?ja vilk? populiacija mi?kuose.

?alyje gyvena daugiausia pl??ri?j? pauk??i?, toki? kaip juodasis peslys, pal?asis grifas ir kitos ?vairios ereli? ir sakal? rū?ys. Vasar? ?alyje da?nai sutinkamas bitininkas. Pauk??i? migracija vyksta tiek horizontalia kryptimi (i? ?iaur?s ? pietus), tiek vertikaliai (i? kaln? ?emyn arba auk?tyn).

Klimatas

Kirgizijos klimatui būdingas sausas ?emyninis klimatas su ?iltomis vasaromis ir ?altomis ?iemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. ?alies pietuose vasar? temperatūra siekia apie +45° C, o ?iem? gali nukristi iki -18° C.

Ekonomika

Gyvuli? turgus Kirgizijoje

Kirgizijoje auginamos o?kos, avys, galvijai, ?irgai. Apie 80 % ?emi? ?alyje dr?kinamos. Auginama medviln?, bulv?s, cukriniai runkeliai, tabakas, dar?ov?s, vaisiai, vynuog?s. Kirgizai nuo seno gars?jo med?io dro?in?jimu, kilim? pynimu ir papuo?al? gamyba.

Kirgizijoje gausu stibio, aukso, molibdeno, alavo, anglies, volframo, gyvsidabrio, urano, naftos ir gamtini? duj?. Kirgizijos pramon? apdirba maisto produktus, cukr?, yra spalvotosios metalurgijos, tekstil?s pramon?, gaminamos ?em?s ūkio ma?inos, statybin?s med?iagos, baldai.

Kirgizija eksportuoja medviln?, viln?, m?s?, tabak?, auks?, plien?, uran?, gyvsidabr?, ?vairius mechanizmus. Pagrindiniai importo produktai yra grūdai, mediena, juodieji metalai, kuras. Pagrindiniai main? partneriai – buvusios TSRS ?alys ir Kinija.

Grie?ta valiutos politika suma?ino infliacij? nuo 700 % (1993 m.) ir 200 % (1994 m.) iki 4 % 2006 metais. Vis d?lto skurdas nesuma??jo. Pagal Jungtini? Taut? vystymosi program?, 41 % gyventoj? gyvena ?emiau skurdo ribos. 2008 m. infliacija padid?jo iki 25 %.

Paslaug? sektorius

35 % ?alies rinkos sudaro paslaug? sektorius, kuris jau kuris laikas sudaro vis didesn? ?alies BVP nei dominuojantis ?em?s ūkis. Kirgizijos ekonomikos liberalizavimo padarinys – susikūrusi nepriklausoma ma?menin?s ir maisto prekybos pramon?. Patraukli turistams Kirgizijos gamta turi turizmo potencial?, vis d?lto reikia i?vystyti atitinkam? infrastruktūr?. Turizmas yra labai ribotas. Kasmet Kirgizij? aplanko ma?daug 400 000 lankytoj? i? buvusi? tarybini? respublik?.

Demografija

Kirgiz? ?eima ?alia jurtos

2009 m. Kirgizijoje gyveno ma?daug 5,4 milijono ?moni?. I? j? 29,7 % buvo jaunesni nei 15 m. ir 5,8 % buvo vyresni nei 65 m. Kaip rodo 2009 m. apskai?iavimai, vidutin? gyvenimo trukm? Kirgizijoje yra 69,43 m. 98,7 % gyventoj? ra?tingi. 2008 m. duomenimis, tik 36 % populiacijos gyvena miestuose, bet ?alyje vyksta gana sparti urbanizacija.

Kirgizija yra viena i? dviej? nuo Taryb? S?jungos atsiskyrusi? vidurio Azijos valstybi?, rus? kalb? palikusi? valstybine. Tiesa, toks pat statusas buvo suteiktas ir kirgiz? kalbai. Rus? kalb? supranta daugelis ?alies gyventoj?, i?skyrus kelis atokius kalnuotus regionus.

Ma?daug 75 % gyventoj? yra musulmonai (beveik visi sunitai), o lik? daugiausia sta?iatikiai. Sta?iatikyb? praktikuoja daugiausiai rusai ir ukrainie?iai. Kirgizija neturi valstybin?s religijos, bet islamo ?taka politikoje nuolat auga. Nors didel? dalis islamo kasdien nepraktikuoja, pastaruoju metu ?alis tampa labiau religinga.

Etnin? sud?tis

Did?iausia etnin? grup? ?alyje yra kirgizai, priklausantys tiurk? taut? grupei. 2007 m. duomenimis, jie sudaro 69 % Kirgizijos gyventoj?. Kitos didesn?s etnin?s grup?s yra daugiausiai ?alies pietuose gyvenantys uzbekai (14,5 %) ir Kirgizijos ?iaur?je susitelk? rusai (9 %). Taip pat valstyb?je yra totori? (1,9 %), uigūr? (1,1 %), tad?ik? (1,1 %), kazach? (0,7 %), ukrainie?i? (0,5 %) ir kit? etnini? ma?um? (1,7 %). Kirgizijos etnin? sud?tis gana smarkiai pasikeit? po nepriklausomyb?s paskelbimo: 1979 m. etniniai kirgizai sudar? apie 50 % ?alies populiacijos, o 2007 m. – beveik 70 %.

Anks?iau kirgizai buvo pusiau klajokliai, u?siimin?jo gyvulininkyste ir gyveno jurtose. Dabar gyvulininkyste u?siimin?jan?ios ?eimos pana?iai gyvena vasaromis, kai gano gyvulius auk?tumose.

Miestai

Did?iausias ?alies miestas yra sostin? Bi?kekas, kuriame gyvena apie 900 tūkst. ?moni?. Kitas didelis miestas, turintis daugiau nei 200 tūkst. gyventoj?, yra O?as. 10 did?iausi? Kirgizijos miest?:

Did?iausi Kirgizijos miestai
Tokmokas Karakolas	Vieta	Miestas	Sritis	Miesto populiacija	Bi?kekas O?as
	1	Bi?kekas	Bi?kekas	945 892
	2	O?as	O?as	239 468
	3	D?alal Abadas	D?alal Abado sritis	79 583
	4	Karakolas	Isyk Kulio sritis	68 602
	5	Tokmokas	?u sritis	60 053
	6	Karabalta	O?o sritis	54 532
	7	Balyk?is	Isyk Kulio sritis	44 093
	8	Uzgenas	O?o sritis	39 888
	9	Narynas	Naryno sritis	39 076
	10	Talasas	Talaso sritis	27 654
	?altinis: Kyrgyzstan: largest cities and towns and statistics of their population

Kultūra

?ingizas Aitmatovas

Svarbi? viet? Kirgizijos kultūroje u?ima arkli? veisimas ir jurtos. Jurtos svarb? galima nesunkiai pasteb?ti tame, kad Kirgizijos v?liavoje pavaizduotos saul?s centre yra stilizuotas auksinis kirgiz? jurt? vainikuojantis tundukas. Egzistuoja ilgos veltinio ir odos perdirbimo tradicijos.

Literatūra

Svarbiausias senosios kirgiz? literatūros kūrinys yra Kirgiz? epas Manas, kuris yra ?ymiai ilgesnis, nei Odis?ja. ?is epas buvo perduodamas i? kartos ? kart?, ?odin?s tradicijos formuotas apie 1000 met?. Jis apdainuoja mitologin? heroj? Man? ir jo bendra?ygius, kurie X a. kovojo prie? uigūrus, kad i?saugot? kirgiz? laisv?.

?ymiausias moderniosios kirgiz? literatūros atstovas buvo ?ingizas Aitmatovas, ra??s rus? ir kirgiz? kalbomis.

?iniasklaida

Visoje ?alyje leid?iami 4 dienra??iai. 1000-iui gyventoj? tenka 27 skaitytojai. 2008 m. 14,1 % gyventoj?, tur?jo pri?jim? prie interneto; pla?iajuos?io interneto ?vertinimo difuzija buvo 0,05 %.

Kita informacija

• Kirgizijos ry?iai
• Kirgizijos transportas
• Kirgizijos karin?s paj?gos
• Kirgizijos tarptautiniai santykiai
• Kirgizijos ?vent?s

Nuorodos

Viki?odynas

?em?lapiai:

• Kirgizijos fizinis ?em?lapis
• Kirgizijos administracinis-politinis ?em?lapis
• Kirgizijos svarbesni? keli? ?em?lapis
• Kirgizija per google ?em?lap?

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.