邯郸网站建设 网站设计制作 邯郸网站优化网络公司
|
?iam straipsniui ar jo daliai trūksta i?na?? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais. |
Mand?iūrijos istorija – Mand?iūrijos, istorinio regiono, esan?io dabartin?je ?iaur?s ryt? Kinijoje ir pietry?i? Rusijoje, istorija.
Tautin? sud?tis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]D?l gana at?iauri? s?lyg? Mand?iūrija labai ilg? laik? buvo primityv? gyvenim? gyvenusi? taut? teritorija. Tos tautos vert?si med?iokle, ?vejyba ir gamtos g?rybi? rinkimu. Jos beveik visos priklaus? tungūz? kalbinei grupei. Gyventojai, skirtingai nei Mongolijos plynauk?t?je, pasi?ym?jo gana s?sliu gyvenimo būdu. Nepaisant to, jos da?nai keldavo gr?sm? pietuose esan?ioms valstyb?ms – Kinijai ir Kor?jai. Manoma, kad ?iaur?s kor?jos tautos (pujo, kogurio ir kitos) kilo i? Mand?iūrijos ir buvo tungūzai.
Mand?iūrija iki mand?iūr?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Donghu
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Seniausia ?inoma Mand?iūrijos tauta buvo Donghu (kin. 东胡), arba rytiniai hu, kurie minimi nuo ma?daug – III a. pr. m. e. Juos v?liau nugal?jo ir Mand?iūrij? laikinai kontroliavo ?iongnu i? Mongolijos plynauk?t?s.
Vuhuan, ?ianbai, su?enai, fuju
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Pagrindiniai straipsniai: vuhuanai, ?ianbai, su?enai, fuju
Mūs? eros prad?ioje Mand?iūrijoje yra ?inomos kelios gentys, tarp j? ?ianbai (rus. сяньби; angl. Xianbei) ir vuhuanai (kin. 烏桓, dar ?inomi kaip ilou), tiesioginiai donghu palikuonys. Ryt? Mand?iūrijoje, tuo tarpu, ?sigal?jo su?enai.
I? prad?i? didel? dal? Mand?iūrijos kontroliavo vuhuanai, o nuo III a. juos pakeit? ?ianbai. Pastarieji ?gijo hegemonij? ne tik Mand?iūrijoje, bet ir Mongolijos plynauk?t?je, taip pat dalyvavo taut? migracijose ? Kinijos ?iaurines teritorijas. I? prad?i? Mand?iūrij? kontroliavo j? klanas juvein, o nuo 345 m. j? klanas murong sukūr? daugybes valstybi? Mand?iūrijos pietin?se teritorijose, toki?, kaip Ankstyvoji Jan, V?lyvoji Jan, ?iaur?s Jan, Piet? Jan, Vakar? Jan.
?ianb? klanas tuoba, ?sitvirtin?s Mongolijos plynauk?t?je, iki VI a. vidurio kontroliavo ?iaur?s Kinij?. ?ia vald? ?ianb? balstyb?s ?iaur?s Vei, Ryt? Vei, Vakar? Vei, ?iaur?s ?i, ?iaur?s D?ou.
Mand?iūrija V–X a.
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Pagrindiniai straipsniai: mohe, Balhe, kumo ?i
Apie V a. ryt? Mand?iūrijoje ?sitvirtino mohe tauta, kuri laikoma su?en? palikuone. ?ios gentys daug kariavo su Kor?jos valstybe Kogurio. ?lugus Kogurio, 698 m. ?iaur?s Kor?joje ?sitvirtino Balhe valstyb?, kuri ?gijo hegemonij? visoje rytin?je Mand?iūrijoje ir vie?patavo iki 926 m.
Vakar? Mand?iūrijoje VIII a. viduryje, tuo metu, kuomet Mongolijos plynauk?t?je ?sitvirtino Uigūr? kaganatas, hegemonij? ?gijo kumo ?i tauta (kin. 庫莫奚). Ma?daug 755–847 m. buvo stipriausia j?ga Mand?iūrijoje, organizavusi ?vairius sukilimus ir prie? Tang? Kinijos vald?i?. Galiausiai jie buvo sutriu?kinti Kinijos paj?g?.
Kidaniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kidaniai (rus. кидани; angl. Khitans) – giminingi kumo ?i, ?gavo hegemonij? Mand?iūrijoje po ?i? sutriu?kinimo ir Tang Kinijos nusilpimo. 916–1125 m. jie ?kūr? galing? Liao valstyb?, kuri vald? pietin? Mand?iūrij?.
D?urd??nai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]D?urd??nai (rus. чжурчжени; angl. Jurchens) – buvo rytini? Mand?iūrijos taut? (grei?iausiai su?en? ir mohe) palikuonys. Po kidani? nusilpimo, jie ?kūr? D?in valstyb? (1115–1234), kuri vald? ne tik Mand?iūrij?, bet ir vis? ?iaurin? Kinij?.
Mongolijos ir Kinijos vie?patavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Mand?iūrij? u?kariavus Mongol? imperijai, regionas buvo ?trauktas ? Kinijos ?takos orbit?, ?ia vald? mongoli?ka Juan, ir kini?ka Ming dinastijos. Tuo metu i? vietini? gyventoj? d?urd??n? formavosi ?vairios tautos, tokios, kaip nanajai, mand?iūrai ir kt. Ming laikais Kinijos kontrol? regione sumenko.
Mand?iūr? imperija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Tiesioginiai d?urd??n? prot?viai mand?iūrai tapo ?inomi nuo XVII a. Nusilpus Ming imperijai, jie konsolidavo vald?i?, ?kurdami ?ing valstyb?. ?i valstyb? pirm? kart? istorijoje u?kariavo vis? Kinij?, Mongolij?, Tibet?, Ryt? Turkestan?, sukurdama prielaidas dabartinei Kinijos teritorijai. Mand?iūrai Kinijoje ?dieg? mand?iūri?kas madas, mand?iūr? kalba imperijoje buvo naudojama kaip oficiali kalba.
Mand?iūrijos padalinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Tuo metu visa Mand?iūrija priklaus? ?ing Kinijos imperijai. Jos sienos su Rusija buvo u?tvirtintos 1689 m. Ner?insko sutartimi, ir ?iaurin? riba ?jo ties Stano kalnagūbriu, t. y. ties geografine Mand?iūrijos riba. Ta?iau nuo XVIII a. rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojam? ?iaur?s mand?iūrij?, o 1858 m. privert? Kinij? pasira?yti Aiguno sutart?, kuria Mand?iūrija buvo padalinta, ir visa teritorija u? Amūro up?s atiteko Rusijai. ?io padalijimo klausimas n?ra i?spr?stas ir dabar, kuris rei?kiasi kaip Kinijos-Taryb? S?jungos pasienio konfliktas.
Rusi?koji Mand?iūrija XX a
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Kini?koji Mand?iūrija XX a
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Po Pirmojo pasaulinio karo, Kinijai subyr?jus, Kinijos Mand?iūrij? vald? D?ang Zuolinas. Ta?iau 1931 m. Japonija okupavo Kinijos Mand?iūrij?, ?kurdama marionetin? Mand?uko valstyb?.
Po Antrojo pasaulinio karo Mand?iūrija sugr??inta Kinijos Liaudies Respublikai ir tapo ?iaur?s ryt? Kinija, padalinta ? tris provincijas.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekst?].svg){kind=small}
|
?is straipsnis apie istorij? yra nebaigtas. Jūs galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?. |