美媒称中国研究人员创造农业奇迹“可能会养活地球”

Palau Respublika pal. Beluu er a Palau angl. Republic of Palau
V?liava Herbas
Himnas: ?Mūs? Palau“
Palau ?em?lapyje
Valstybin? kalba	angl?, palauie?i?, japon?
Sostin?	Melekeokas (Ngerulmudas)
Did?iausias miestas	Kororas
Valstyb?s vadovai  ? Prezidentas  ? -  ? -	Surangel Whipps Jr. - -
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	458 km2 (178) n?ra duomen?
Gyventoj?  ? 2017  ? Tankis	21 726 (222) 44,93 ?m./km2 (123)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2019 0,33 mlrd. $ (186) 7 600 $ (83)
Valiuta	JAV doleris
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC +9 netaikomas
Nepriklausomyb? Paskelbta Pripa?inta	nuo Portugalijos 1975 m. lapkri?io 28 d. 2002 m. gegu??s 20 d.
Interneto kodas	.pw
Telefono kodas	680

百度 看电影，无论通过何种平台预订，均能通过座位图，直观选择喜欢的座位观影；外出就餐，可以通过电话，提前预留想要的景观餐位或私密角落；而民航运输早已普及了选座服务，通过网上自助值机，不仅能选择座位，还能大量节约旅客在机场排队值机的等候时间。

Palau, oficialiai Palau Respublika (pal. Beluu er a Belau) – sal? valstyb? Ramiajame vandenyne. Sostin? – Melekeokas. ?i ?alis yra viena i? jauniausi? ir viena i? ma?iausi? pasaulio valstybi?.

Istorija

Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstyb?, savo nepriklausomyb? paskelbusi tik 1994 m.

Seniausi gyventojai ? salas atsik?l? III ar II tūkst. pr. m. e., kartu su mikronezie?i? migracijomis. Jie buvo ?emaūgiai pigm?jai. Apie XI–XII a. juos sunaikino nauja atsik?l?li? banga ir Pietry?i? Azijos sal? – palauie?i? prot?viai, kurie atsine?? nauj? austronezieti?k? kalb? ir kultūr?. Palau pie?iausi? sal? gyventojai liko kalb?ti mikronezine kalba – sonsoroli?. Skirtingai nei kai kuriose salose ?iauriau (pvz., Nan Madolis, ?iukas, Japas), Palau gyventojai nei?vyst? auk?tesnio lygio civilizacijos, netur?jo monumentaliosios architektūros.

XVI a. Mikronezijoje prasid?jus Ispanijos kolonizacijai, Palau liko toli nuo jūrini? keli?. Manoma, kad pirmasis salas mat?s europietis buvo Rui Lopesas de Viljalobas, kuris praplauk? pro ?al? 1543 m. Tikrasis sal? atradimas siejamas su 1783 m., kuomet salyne sudu?o brit? laivas ?Antelop?“, vadovaujamas Henrio Vilsono. Vilsonas suteik? saloms pavadinim? Pelew, susitiko su vietos vadu ir netgi parsive?? ? t?vyn? vietos princ?, kuris netrukus mir? nuo ligos.

XIX a. intensyv?jant imperializmui, Palau liko viena i? paskutini?j? nekolonizuot? teritorij? Mikronezijoje. Am?iaus pabaigoje d?l jos intensyviai var??si Brit? imperija, Vokietija ir Ispanija. 1885 m. Popie?ius Leonas XIII i?sprend? ?? gin??, pripa?indamas salas Ispanijai. Tokiu būdu Palau tapo viena i? sud?tini? Ispanijos Ryt? Indij? dali?, administruojama i? Filipin?.

1898 m. pralaim?jusi JAV-Ispanijos kar?, Ispanija neteko savo svarbiausios kolonijos rytuose – Filipin?. Jau kitais metais ji pardav? valdytas Ramiojo vandenyno salas (taip pat ir Palau) Vokietijai, kuri ?jung? jas ? savo Vokietijos Nauj?j? Gvin?j?. Pastarojoje Palau buvo traktuojama kaip atskiras protektoratas. Vokie?iai siek? i?naudoti kolonijas ekonomi?kai, eksploatuodami vietos boksit? ir fosfat? i?teklius.

1919 m. Vokietijai pralaim?jus Pirm?j? pasaulin? kar?, jos kolonija buvo padalinta, o Ramiojo vandenyno salos kaip Jungtini? Taut? mandatas atiduotos administruoti Japonijos imperijai. Taip sukurtas Pietinio Ramiojo vandenyno mandatas, tur?j?s 6 administracinius vienetus, kuri? vienas buvo Palau. Valdant japonams Palau tapo svarbiausia, labiausiai i?sivys?iusia mandato dalimi, ?ia buvo ir mandato administracinis centras Kororas. Salose ?steigtos kelios gamyklos. Japonai prad?jo spar?i? vietos gyventoj? japonizacij?, etnini? japon?, kor?jie?i?, okinavie?i? migracijas. D?l to vietos gyventojai spar?iai tapo etnine ma?uma.

Japonijai pralaim?jus Antr?j? pasaulin? kar?, j? mandato teritorija 1947 m. per?jo JAV administracijai ir tapo vadinama Ramiojo vandenyno sal? globojamoji teritorija. I? karto po to dauguma japon? migrant? repatrijavo. JAV i?laik? teritorij? dalinim? ? 6 dalis. Globojamoji teritorija spar?iai suma??jo 1978–1979 m., kuomet nuo jos atsiskyr? ?iaur?s Marian? salos (tapo JAV sal? teritorija), Mar?alo salos (tapo nepriklausomos) ir Japas, ?iukas ir Ponap? (kartu suformavo Mikronezijos Federacines Valstijas). Lik?s ?e?tasis rajonas, Palau, atsisak? jungtis prie Mikronezijos d?l kalbini? ir kultūrini? skirtum?, tod?l jos likimas liko neai?kus. Oficialiai ji vienintel? ir sudar? Ramiojo vandenyno sal? globojam?j? teritorij?. Tik 1994 m. sal? likimas buvo nuspr?stas suteikiant joms nepriklausomyb? ir taip teritorij? oficialiai panaikinant. Kaip ir kitos nepriklausomos valstyb?s Mikronezijoje, Palau liko laisvoje asociacijoje su JAV.

Politin? sistema

?alis tapo nepriklausoma 1994 m. spalio 1 d., ta?iau gynybos srityje Palau vis dar yra priklausoma nuo JAV. ?alys yra pasira?iusios sutart?, pagal kuri? JAV pasi?ada ginti Palau dar 50 met?.

Palau yra nepriklausoma valstyb? ir vykdo savo u?sienio politik?. Nuo nepriklausomyb?s atgavimo Palau u?mezg? ry?ius su daugeliu pasaulio ?ali?. ?alis 1994 m. gruod?io 15 d. buvo priimta ? Jungtines Tautas.

Administracinis suskirstymas

Palau salos

Palau administraci?kai padalinta ? 16 valstij?: 10 i? j? yra Babeltuapo saloje, kitos da?niausiai apima vien? sal?.

Aimelikas Airajus Angauras Hatohob?jus Kajangelis Kororas Melekeokas Ngarardas

Ngar?elongas Ngardmau Ngaremlengis Ngatpangas Ng?esaras Ngivalas Peleliu Sonsorolis

Geografija

Uol? salos

?alies plotas – 458 km2. ?alis i?sid?s?iusi Karolin? salyne – 8 pagrindin?se salose ir daugiau nei 250 saleli?. Svarbiausios salos yra Babeltuapas, Kororas, Angauras ir Peleliu. Visas ?ias salas, i?skyrus Angaur?, bei Uol? salas (?elba?eb?) supa bendras koralinis rifas. ? ?iaur? nuo ?ios sal? grup?s yra Kajangelio atolas. Kitos Palau salos gerokai nutolusios (600 km) ? pietvakarius nuo pagrindin?s grup?s (Heleno rifas, Sonsorolis, Tobis, Meriras ir kt.). Dauguma sal? ?emos, ta?iau Babeltuapas kalnuotas, jame yra auk??iausia ?alies vieta – Nger?el?usas (242 m).

Babeltuapo saloje yra g?lavandenis Ngardoko e?eras (did?iausias Mikronezijoje). Nedideli? drusking? e?er?li? gausu Uol? salose (did?iausias – Medūz? e?eras).

Klimatas ekvatorinis. Visus metus laikosi pastovi ~27 °C temperatūra bei pastovūs ir gausūs krituliai (3750 mm per metus). Būdingas oro dr?gnumas – 82 %. Taifūnai u?klysta retai.

Palau pasi?ymi natūralios, neliestos gamtos gausa. Visa Palau i?skirtin? ekonomin? zona paskelbta rykli? draustiniu, ?ia u?drausta rykli? ?vejyba.

Ekonomika

Svarbiausi ekonomikos sektoriai: turizmas, ?em?s ūkis ir ?vejyba. ?alis sulaukia daug turist?, m?gstan?i? nardym?.

Gyventojai

Palau gyventojos

Palau gyvena ~20 tūkst. ?moni?. 70 % gyventoj? gyvena Kororo saloje ir apylink?se. Gausiau gyvenamas Babeltuapas ir kitos pagrindin?s grup?s salos. Atokiose salose gyventoj? nedaug.

70 % j? sudaro vietiniai gyventojai palaujie?iai, kurie susidar? susimai?ius melanezie?iams, mikronezie?iams bei austronezie?iams. Taip pat nema?ai palaujie?i? turi japoni?kos ar kor?jieti?kos kilm?s. Dar yra japon?, filipinie?i?, kin?, mikronezie?i?.

Valstybin?s kalbos yra angl? ir palaujie?i? (belau), nors j? statusas priklauso nuo valstijos. Tarp gyventoj? populiari japon? kalba, dar kalbama tagal? kalba. Atokiose pietvakarin?se salose kalbama mikronezie?i? grup?s kalbomis – sonsorelie?i? bei tobi?. 92 % visos populiacijos yra ra?tingi.

Trys ketvir?iai Palau gyventoj? yra krik??ionys: 49,4 % – katalikai, 21,3 % – protestantai, 5,3 % – Septintosios dienos adventistai. 8,7 % Palau gyventoj? i?pa??sta Modekngei tik?jim?, kuris jungia krik??ionyb? su senaisiais vietiniais tik?jimais. Yra negausios imigrant? jud?j? ir musulmon? bendruomen?s.

Kultūra

Palau kultūri?kai artima kitoms Mikronezijos valstyb?ms, susidariusi susimai?ius vietinei kultūrai, japon? ir amerikie?i? kultūroms. Muzikin?s tradicijos i?vystytos silpnai, populiari japoni?ka ir amerikieti?ka pop muzika. Korore veikia nacionalinis muziejus, vie?oji biblioteka. Populiariausia sporto ?aka Palau yra beisbolas.

Nuorodos

Viki?odynas

?em?lapiai:

• Palau ?em?lapis
• Palau ?em?lapis ir orai per maps.google